Kalbos klaidos

        Apie žmogų sprendžiama iš išvaizdos, bet ne mažiau įtakos bendravimui daro ir kalba. Tai kiekvieno iš mūsų veidrodis. Ilgiau su žmogumi pabendravus, iš kalbos galima daug ką spręsti apie jo išsimokslinimą ir išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę.  Jeigu žmogus dažnai kartoja žodelius biški, nu, davai, karoče, diorginti, afigienai ar ilgina trumpuosius balsius, tai pradeda erzinti. Jei tavo kalba erzins klausytoją - liksi neišgirstas. O jei tas klausytojas yra mokytojas, dėstytojas, darbdavys? Ar kada pagalvojai, kad kalbos kultūra gali turėti įtakos tavo pažymiams, pareigoms darbe, net antrosios puses susiradimui? Nėra gėda nežinoti, gėda nesidomėti.

     Kalba, jos kultūra svarbu kiekvienai asmenybei. Tai bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. Turtinga, išlavinta kalba galima aiškiau mąstyti, tiksliau reikšti mintis. Daug lemia ir patriotinis žmogaus nusiteikimas gerai mokėti, tinkamai vartoti savo šalies kalbą. Žmogui ne sykį tenka rašyti laišką, prašymą, kartais kitokį raštą, o prireikus – bendrine kalba viešai pakalbėti. Kalbos etiketas reikalauja savo vietoje tinkamai vartoti savas, o ne išsiverstas svetimas mandagumo formules kreipiantis, prašant, atsiprašant, dėkojant, linkint, pasisveikinant ar atsisveikinant. Kalbos kultūra būtina kiekvienam žmogui, bet pirmiausia – tam, kuris žodžiu ir raštu daug bendrauja su kitais, kurio kalba daro neabejotiną poveikį, o ypač jei tas žmogus yra svarbus, užima aukštą postą.  

      Pagrindinės kalbos klaidų priežastys yra kelios: kitų kalbų poveikis, tarmių poveikis, žargonas, slengas ir reikiamo kalbos stiliaus nepaisymas. Svarbiausias kalbos kultūros ugdymo veiksnys, klaidų užkarda yra norminamoji kalbos kultūros literatūra. Kas ją skaito, joje tikrinasi – gerina savo kalbos kultūrą ir išvengia bent dažnųjų kalbos klaidų. Susidomėjusiems rekomenduoju šias svetaines:

http://ualgiman.dtiltas.lt/kalbos_kultura.html     - teorinė medžiaga

http://www.klaidutis.lt/                                      - šaunus puslapis ne tik mokiniams

http://www.vlkk.lt/klaidos                                 - didžiųjų kalbos klaidų sąrašas

SĖKMĖS TOBULĖJANT!!!

                                     Viduramžiais vienas žmogelis vartė kažkokį žydišką medicinos traktatą ir rado ten pasakymą tappūach ha adam. Senovės žydų kalbą skaitytojas mokėjo nelabai gerai, tačiau jis puikiai žinojo, kad patys pirmieji pasaulio žmonės buvo Adomas ir Ieva, ir kad rojuje gyveno. Žodis adam senovės žydų kalboje reiškia žmogų. Kaip lietuvių kalbos žodis žmogus yra tos pačios šaknies kaip ir žodis žemė, taip senovės žydų adam yra neatskiriamas nuo žodžio adama — žemė. Na, bet tas vertėjas, pamatęs parašytą žodį adam, pamiršo ir žemę, ir žmogų, o prisiminė tik vargšą Adomą ir adam išvertė Adomu. Na, o senovės žydų tappūach gali reikšti bet kokį vaisių, perkeltine prasme net gumbą. Tačiau jeigu jau yra Adomas, tai koks gi kitas vaisius, jeigu ne obuolys, galėjo įstrigti nuodėmingojo Adomo gerklėje. Vadinasi, kas senovės žydų medicinos traktate buvo „žmogaus, vyro gumbas” mūsų vertėjui pasirodė esąs „Adomo obuolys”. Štai dėl to gerklės kremzlės sustorėjimą šiandien lietuviai vadina Adomo obuoliu, rusai — АДАМОВО ЯБЛОКО, lenkai — jabłko adamove, vokiečiai — der Adamsapfel, prancūzai — pomme d'Adam, anglai — Adam's apple, italai — pomo d'Adamo.